Apie elektrolitus, jų naudą ir pavojus

Pirmas svarbus dalykas, kurį pataria specialistai daug sportuojantiems, gausiai prakaituojantiems, sergantiems širdies ligomis, taip pat dažnai viduriuojantiems ar vemiantiems žmonėms, yra pasirūpinti savo organizmo elektrolitų pusiausvyra. Ir nors sąvoka „elektrolitai“ nėra kokia naujiena, galime išsamiau apžvelgti elektrolitų naudą, poveikį sveikatai, rekomendacijas, galiausiai - naujausius su elektrolitais susijusius tyrimus. Ir nesvarbu, - kalbame apie augalus, gyvūnus, ar apie žmones – elektrolitai yra būtina gyvybės egzistavimo sąlyga.

Kas gi tie elektrolitai ir kuo jie mums naudingi?

Chemiškai elektrolitai yra medžiagos, kurios virsta į teigiamus ar neigiamus jonus tirpale bei sugeba praleisti elektros srovę. Jokia aukštesnė gyvybės forma negali egzistuoti be elektrolitų. Taip pat ir žmogus. Elektrolitai būtini mūsų ląstelių ir organų funkcionavimui. Tai kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose randami mineralų jonai.

Šie mineralai gali būti rūgštinio, bazinio pobūdžio, taip pat druskos. Mums svarbiausi ir aktualiausi elektrolitai yra kalcis, magnis, chloras, fosforas, kalis, natris.

Elektrolitai atlieka daug ir gana svarbių funkcijų. Pirma, reguliuoja vandens kiekį, apykaitą organizme. Reguliuoja ir kraujo pH, nervines bei raumenų funkcijas, kraujo spaudimą, atkuria pažeistus audinius. Pavyzdžiui, raumenų susitraukimas vyksta tam tikrų cheminių reakcijų dėka. Šių reakcijų metu į raumenų ląsteles siunčiami elektriniai signalai. Raumenys ir neuronai aktyvuojami elektrolitams judant tarp ekstraląstelinio bei viduląstelinio skysčio ląstelėse per vadinamuosius jonų kanalus. Tad raumenų susitraukimui būtini kalcio, natrio, kalio jonai. Be šių jonų susitraukimas silpnėja arba tampa nebekontroliuojamas.

Antra, elektrolitai atlieka transportavimo funkciją – perneša įvairias medžiagas (tarp jų ir maisto) į įvairias kūno vietas.

Konkrečiai magnio jonas būtinas energijos apykaitai, nervinio impulso perdavimui, fermentų aktyvumui palaikyti, kaulų ir dantų struktūros formavimuisi. Panašios ir kalio funkcijos. Štai natris reguliuoja troškulio pojūtį, dalyvauja termoreguliacijoje, palaiko pH pusiausvyrą. Neigiami chloro jonai įjungiami į deguonies apykaitą bei yra svarbūs virškinimui, nes įeina į skrandžio rūgšties sudėtį.

Naujesni tyrimai atskleidžia, kad įvairūs elektrolitų jonai atsakingi ir už detoksikacijos procesus, palaiko limfinės sistemos būklę. Tai vyksta sudarant tam tikrus cheminius junginius, vadinamus chelatais. Taip toksinės medžiagos detoksikuojamos anksčiau, nei jos sugeba pakenkti mūsų kūnui. Puikiu detoksikavimo pavyzdžiu gali būti organizme susidariusių nuodingų amino junginių utilizavimas.

Verta paminėti ir svarbą imuninei sistemai – elektrolitų dėka ląstelių membranos išlaikomos stiprios, pro jas sunkiau patenka virusai ar bakterijos.

Kas atsitinka sutrikus elektrolitų pusiausvyrai?

Elektrolitų koncentracijos pokyčius dažnai sukelia kitos sveikatos būklės, kaip inkstų, širdies ligos. Taip pat jau paminėti prakaitavimas, vėmimas ar viduriavimas. Pastebėta, kad elektrolitų disbalansas labiau tikėtinas daug sportuojant ir atėjus karščio bangoms vasarą, taip pat vartojant kai kuriuos vaistus nuo kraujospūdžio: diuretikus, AKF inhibitorius kraujospūdžiui, vaistus nuo vėžio.

Sunerimti dėl sutrikusios elektrolitų pusiausvyros galima, jei žmogų dažnai apima nuovargis, vangumas, sutrinka širdies ritmas, atsiranda jautrumas ir dirglumas, galvos svaigimas. Taip pat kamuoja raumenų spazmai, dažnai kinta kraujospūdis.

Visus šiuos nemalonius pojūčius gali sukelti tiek per didelė, tiek per maža elektrolitų koncentracija. Būtina atkreipti dėmesį, kad per daug elektrolitų žmogaus organizme irgi neduoda jokios naudos. Štai per didelis natrio kiekis (hipernatremija) sukelia bendrą organizmo silpnumą. Labai aukšta natrio koncentracija gali išsivystyti į paralyžių, širdies smūgį, net komą.

Per didelė kalio koncentracija taip pat pavojinga. Vartojantiems diuretikus (šlapumą varančius vaistus ar atitinkančių augalų arbatas) patariama nuolatos stebėti kalio kiekį kraujyje, nes diuretikai turi neigiamą savybę, kaip ir sporto metu gausus prakaitavimas, prarasti kalį iš organizmo.

Kalcio koncentracija tampa didesnė, nei įprasta, gana retai. Taip atsitikus, vertėtų išsitirti, ar nėra kitų ligų. Pavyzdžiui, kaulų ligų, endokrininės sistemos veiklos sutrikimo ar net vėžio. Žmones, kurių didesnė kalcio koncentracija kraujyje, kamuoja apetito stoka, dažnas vėmimas, gali ištikti koma.

Tam, kad užtikrintume normalų elektrolitų kiekį organizme, turime peržvelgti savo maisto racioną. Štai kalcio gausu pieno produktuose, neapdorotuose javainiuose, pupelėse, šparaguose, šviežiose figose. Bananuose, pomidoruose, apelsinuose, melionuose, bulvėse daug kalio. Magnio rasime daržovėse, riešutuose, įvairiose kruopose.

Po intensyvios treniruotės, viduriavimo, vėmimo galima 3-4 dienas pavartoti geriamųjų elektrolitų tirpalų. Milteliai tokiems tirpalams parduodami ne tik vaistinėse, galime jų rasti ir maisto papildų sportui parduotuvėse, bei yra receptų ir namų gamybos elektrolitų tirpalams. Tokie tirpalai apsaugo organizmą nuo dehidratacijos, atkuria greitai prarastų elektrolitų kiekį. Treniruotės metu yra patartina vartoti ne paprastą vandenį, o būtent elektrolitų tirpalą ir jį gurkšnoti visos treniruotės metu mažais kiekiais.

Naujausi tyrimai

Oregono valstijos (JAV) Linus Paulig institute buvo tiriamos magnio ir kitų elementų ar maisto medžiagų sąveikos. Nustatyta, kad mikroelementas cinkas slopina magnio pasisavinimą, sutrikdo magnio jonų pusiausvyrą organizme. Magnio pasišalinimą iš organizmo ir kaupimąsi slopina daug skaidulų turintis maistas, todėl didesnei magnio koncentracijai kraujyje palaikyti patariama vartoti viso grūdo maisto produktus. Magnio pasisavinimą ir visišką organizmo aprūpinimą juo užtikrina ir didesnio baltymų kiekio suvartojimas. Štai suvartojant su maistu per dieną apie 80-90 gramų baltymų, magnis pasisavinamas geriausiai. Nors vitaminas D3 didžiausią įtaką daro kalcio pasisavinimui, nustatyta teigiama įtaka ir magnio apykaitai. Aktyvi vitamino D3 forma, kalcitriolis, magnio absorbciją gerina žarnyne.

Elementas kalcis kelis pastaruosius metus buvo ne kartą linksniuojamas mokslo literatūroje. Suabejota kalcio ir vitamino D3 nauda osteoporoze sergantiems pacientams. Dar daugiau, kai kurie tyrimai teigė, jog nuolatinis kalcio vartojimas gali sukelti širdies smūgį. Sergantiems vėžiu kalcio gerti išvis nerekomenduojama. Taip yra todėl, kad sergant onkologinėmis ligomis, kalcis ir taip dažnai būna išplaunamas iš kaulų, jo koncentracija kraujyje didėja. Tad papildomas vartojimas, tikėtina, tik pakenks.

Naujausi kalcio tyrimai vėl akcentuoja teigiamą kalcio poveikį ir užsimena, jog daug kas priklauso nuo dozės. Štai Kanados moksliniame žurnale„Endocrine Society`s Journal of Clinical Endocrinology & Metabolism“išspausdinta viena publikacija. Joje akcentuojamas tyrimas, teigiantis, kad 1g kalcio kasdien moterims pailgina gyvenimo trukmę ir sumažina senatvinių ligų riziką.Kadangi tyrimas truko net dvylika metų ir jame dalyvavo net 10 tūkstančių kanadiečių, turinčių įvairių sveikatos sutrikimų, norisi tikėti, kad rezultatai verti dėmesio. Keisčiausia, kad vyrų gyvenimo trukmei kasdieninė 1g kalcio dozė įtakos neturėjo.

Dėmesio sulaukė ir dar vienas svarbus jonas – kalis. Apžvalginių studijų metu nustatyta, kad iš 5600 tyrime dalyvavusių vyrų ir moterų, vyresnių nei 65 metų, didesnę širdies smūgio riziką turėjo tie, kurie su maistu gaudavo nepakankamai kalio.