Azoto oksidas (NO) skatintojai

 

L-Argininas – tai viena iš dalinai pakeičiamų amino rūgščių (vaikams iki 12 metų tai nepakeičiama amino rūgštis). Teigiamas arginino poveikis žmogaus sveikatai buvo atskleistas gana nesenai, apie 1990 metus. Argininas plačiausiai naudojamas kardiologijoje bei dabar taip sparčiai pasaulyje populiarėjančiose atjauninimo programose (argininas natūraliai skatina organizme gamintis augimo hormonui – somatotropinui, nuo jo priklauso gera savijauta, žaizdų gijimas, vaisingumas, ir t.t.).

Argininas reguliuoja azoto oksido (NO) lygį organizme, kuris atsakingas už kraujo apytaka organizme, imunitetą, komunikaciją tarp nervinių lastelių, kepenų funkciją, kraujo krešėjimą ir net lytinį susijaudinimą (įpatingai veiksmingas moterims).

 

Sportininkams

  • Azoto oksido (NO) skatintojas

  • Gerina raumenų užpumpavimą

  • Padeda didinti jėgą

  • Gerina raumenų atsistatymą

  • Reguliuoja imuninę sistemą

    Arginino vaidmuo organizme neapsiriboja vien NO gamyba. Kai kuriais atvejais (pavyzdžiui aktyvaus augimo periodu, atsigaunant po traumų ir žaizdų gijimui arba bet kuriuo atveju, kai reikia galingo stimulo imuninei sistemai) organizmas pats nebėra pajėgus užpildyti arginino poreikius, tada ši amino rūgštis tampa nepakeičiamąja.

    Kaip ir kitos baltymų dalys, argininas dalyvauja formuojant raumenis ir kitus neriebalinius organizmo audinius. Dar viena arginino funkcija – tai tapti žaliava kitai amino rūgščiai – ornitinui. Be to, argininas stimuliuoja mūsų jaunystės faktorių – natūralų augimo hormono ir insulininio augimo faktoriaus (IGF 1) gaminimasi organizme.

    Seksualinės vyrų funkcijos sutrikimai

    Azoto oksidas – pagrindinis, geros erekcijos pasiekimo ir palaikymo faktorius. Kaip įrodo daugelis mokslinių tyrimų, kasdieninis 2,8 gramo arginino naudojimas, plečia kraujagysles, ir to pakanka erekcinės disfunkcijos korekcijai. Be to moksliškai įrodyta, jog geresnis kraujo pritekėjimas į lytinius organus padidina moterų lytinį susijaudinimą.

    Reguliarus arginino naudojimas padidina spermos gamybą. Mokslininkai pastebėjo, jog kasdieninis 3-4g arginino naudojimas, padidino aktyvių spermatozoidų kiekį ejakuliate. Kompleksiniam nevaisingumo gydymui mokslininkai rekomenduoja kartu naudoti argininą, cinką, karintiną ir kofermentą Q10.

    Kaulų ir kitų audinių traumos

    Argininas – nepakeičiama priemonė atstatant proteininį balansą po sunkių nudegimų. Kaip parodė tyrimai, ši amino rūgštis padeda labai greitai gyti lūžiams ir kitoms traumoms, o taip pat diebetinėms opoms ant kojų, ir netgi, remiantis kai kuriais tyrimais, nervinio audinio regeneracijai. Be to papildomos arginino dozės padeda gydyti osteoporozę. NO stabdo kaulinio audinio nykimą, o papildoma augimo hormono sekrecija gali padidinti kaulinį tankį.

     

    Azoto oksidas – gyvybės molekulė

    1987 m dviejų nepriklausomų laboratorijų buvo paskelbti originalūs straipsniai apie tuo metu sunkiai suprantamo kraujagysles atpalaiduojančio faktoriaus išsiskyrimą iš endotelio bei prigimtį. Šios laboratorijos nustatė, kad šio iš endotelio išsiskiriančio faktoriaus cheminė sudėtis yra identiška azoto oksidui (NO).

     

    Kas yra azoto oksidas, ką naudingo jis mums suteikia ir iš kur atsiranda?
    Azoto oksidas yra paprasta molekulė, sudaryta iš vieno azoto ir vieno deguonies atomų. Bet viso pasaulio mokslininkai ir tyrėjai buvo apstulbinti beribio skaičiaus funkcijų, kurias atlieka ši molekulė mūsų kūne. 1992 metais NO nominuota „Metų molekule“ ir moksliniame žurnale „Science“ pavadinta „signaline gyvybės molekule“.
    Azoto oksidas yra nuolat sintetinamas kraujagyslių vidiniame sluoksnyje endotelyje iš amino rūgšties L-arginino. NO yra biologinės dujos, kurios veikia kaip „signalinė molekulė“ ir todėl padeda reguliuoti daugybę mūsų organizmo funkcijų, o jų poveikis pasireiškia ląstelės lygiu. Ir, nors šios molekulės gyvavimo laikas yra labai trumpas (kelios sekundės), per šį laikotarpį NO paveikia daugelį tokių fiziologinių funkcijų, kurios kontroliuoja kraujo cirkuliaciją, trumpalaikę ir ilgalaikę atmintį, uždegimo, virškinimo procesus bei varpos erekciją. Gausūs tyrimai, atlikti eksperimentinėse ir klinikinėse laboratorijose, parodė, kad NO yra gyvybiškai svarbus imuninei sistemai. Jis naikina bakterijas, virusus, grybelį, parazitus ir vėžines ląsteles arba sustabdo jų dauginimąsi. Taigi mokslo tyrimai patvirtina, kad azoto oksidas apsaugo, gina ir palaiko kiekvieną mūsų kūno ląstelę, ir visi šie procesai vyksta esant labai mažoms azoto oksido koncentracijoms bei trumpam jo egzistavimo laikui.

Svarbiausios azoto funkcijos


Viena svarbiausių azoto oksido funkcijų – kraujo spaudimo kontrolė, kuri vykdoma išplečiant kraujagysles, dėl ko pagerėja kraujo tekėjimas gyslomis. Reiktų žinoti, kad įprastomis sąlygomis mūsų kraujagyslės visada yra atsipalaidavusios. Padidėjus riebalų bei cholesterolio kiekiams kraujyje, kvėpuojant užterštu aplinkos oru, nuolat gyvenant stresinėje aplinkoje ir esant nuolatinei nervinei įtampai, rūkant, valgant maistą, kuriame per mažai vitaminų bei mažai judant, sutrinka endotelio funkcija. Tuomet sumažėja azoto oksido sintezė ir jo biologinis efektyvumas. Tokiu atveju susidaro didesnis kiekis laisvųjų radikalų, ypač organizmui pavojingų reaktyviojo deguonies laisvųjų radikalų, ir padidėja „blogojo“ cholesterolio kiekiai kraujyje. Ant kraujagyslių sienelių formuojasi sklerozinės plokštelės, smarkiai pablogėja kraujagyslių, ypač smulkiųjų, atsipalaidavimas, sutrinka audinių mikrokraujotaka ir ląstelių aprūpinimas deguonimi bei maisto medžiagomis. Dėl to pakinta ląstelių medžiagų apykaita, sumažėja energinių medžiagų gamyba, sunkiau pašalinami ląstelės apykaitos produktai. Ilgainiui tos ląstelės žūsta. Tuomet vystosi įvairaus pobūdžio organizmo sutrikimai, tokie kaip hipertonija, širdies aritmija, koronarinių arterijų spazmai, vėžinės ligos, seksualinės veiklos sutrikimai, silpnėja atmintis, atsiranda ūžesys galvoje, svaigsta galva, vystosi Alzheimerio liga, diabetas, atsiranda negyjančių trofinių opų ir dar daug kitų ligų. Hipertonija šiuo metu laikoma labiausiai paplitusia liga. Taigi azoto oksido molekulė širdžiai yra ne mažiau svarbi nei deguonis, o žmogaus organizmas geba susintetinti tiktai 30–40 proc. azoto oksido reikalingo kiekio.
 

Tyrimai teikia vilčių


Tyrimai apie azoto oksido klinikinį pritaikymą, esant įvairiems sveikatos sutrikimams, yra dar tik pradinės stadijos, tačiau teikia nepaprastai daug vilčių ir per trumpą laiką jau nuėję palyginti ilgą kelią. Kadangi NO dalyvauja daugybėje fiziologinių funkcijų – pradedant kraujo spaudimu ir baigiant seksualine sveikata, ši mažytė paprasta molekulė yra viena šviesiausių žvaigždžių viso pasaulio vaistų kompanijų horizonte. Kompanijos tarpusavyje lenktyniauja, tikėdamos sukurti tokius vaistus, kurie gydys ištisą diapazoną žmogaus ligų, susijusių su endotelio funkcijos ir NO gamybos sutrikimais. Tikėkimės, kad kai kas iš to bus gauta (ir jau yra gauta) naudingo ir iš esmės bus tinkamo gydyti ypač ekstremaliomis sąlygomis.